Dvaro istorija

Abromiškių km., Vievio sen. , Elektrėnų sav.

Abromiškių dvarą XVI a. antroje pusėje (1571 m.) pastatė Abrahamas Poniatovskis. Nuo jo vardo kildinamas ir gyvenvietės pavadinimas. XVII a. dvaras priklausė Bychovcų giminei, o XVIII-XIX a. jį valdė prancūzų kilmės grafai de Raesai. 1812 m. birželio 27 d. pakeliui į Vilnių Abromiškių dvare nakvojo Napoleonas. XIX a. viduryje Kazimiera de Raes (1818-1893) ištekėjo už grafo Pranciškaus Pliaterio ir Abromiškės tapo šios giminės nuosavybe. Pliateriai dvarą valdė iki 1937 m. Jie gerokai rekonstravo Raesų pastatytus medinius rūmus, pristatydami du triaukščius flygelius. XX a. pirmoje pusėje, vykdant žemės,dvaras buvo išparceliuotas. 1937 m. dvaro rūmus su parku nupirko bankininkas ir plačiai žinomas meno kūrinių kolekcijonuotojas Mykolas Žilinskas (1904-1992). Nors ir gerokai apgriuvę, dvaro rūmai sulaukė šių dienų. 1951 m. dvaro rūmuose čia buvo įkurdinta Vievio ligoninė, o vėliau – paštas, felčerinis punktas, biblioteka, meninio apipavidalinimo dirbtuvės, parduotuvė. 1977 m. Abromiškėse buvo įkurta Elektrėnų šiluminės elektrinės sanatorija – profilaktoriumas, o 1980 m. – Širdies ir kraujagyslių sistemos fiziologijos ir patalogijos instituto Elektrėnų klinika. Šiuo metu dvaro rūmai tušti ir gerokai nuniokoti. Dauguma dvarą valdžiusių Raesų ir Pliaterių giminės palikuonių amžinam poilsiui atgulė netoliese esančiose Sabališkių kapinaitėse ir čia esančioje koplyčioje.

Peizažinis Abromiškių dvaro parkas švelniai banguoto reljefo teritorijoje šalia to paties pavadinimo ežero buvo įkurtas XIX a. pirmoje pusėje. Jį puošė trys tvenkiniai, bet gražiausias parko akcentas – Abromiškių ežeras. Per parką link rūmų veda lenkta alėja, kuri priešais rūmus apgaubia apskritos formos parterį. Parke vyravo vietinės medžių rūšys: mažalapė liepa, paprastasis klevas, paprastasis uosis, karpotasis ir plaukuotasis beržai, kalninė guoba… Nuo rūmų į sodą vedė apie 100 m ilgio mažalapių liepų alėja. Iš gana gausių čia augusių egzotinių augalų šių dienų sulaukė nedaug – paprastieji kaštanai, paprastosios eglės Olendorfo forma ( Picea abies ‘Ohlendorfii’ ), vakarinės tujos, didžialapės ir paprastosios liepos, platanalapiai klevai, pilkosios ir kanadinės tuopos… Iš ypač vertingų parko medžių paminėtini sachalininis kėnis ir galinga didžialapė liepa


5 responses to “Dvaro istorija

  • Sarunas

    Nepaprastai nustebau rades toki profesionaliai parengta puslapi apie Abromiskiu dvara. Nuoradas i tai radau puslapyje “Musu paveldas”. Be galo gerai, kad rodote dvaro tvarkyma ” step by step”. Net nusciuvau pamates nuoroda ” Muriniu fligeliu tinko restauravimo darbai” . Puikus sumanymas. Netiketai man atejo i galva mintis -ar negaletu buti na , kad ir pavyzdziui pradziai menesine televizijos laida per nacionalini TV apie Abromiskiu dvaro restauravima ir pan. Tokios laidos JAV gana populiarios nes jau gyvuoja jau gal antra desimtmeti ir as jas karts nuo karto pasiziuriu- “Ask this old house” kur viskas issamiai rodoma nuo remonto pradzios iki ikurtuviu. Tai t.v. “realybes sou” ir profesionalios laidos apie statybas misinys., beje remiamas statybos medziagu kompaniju. Atrodo , kad jums isradingumo netruksta, be to pastatas didingas savo apimtimi ir istorija. O papildoma reklama siais laikais niekam nekenkia. Any way, vis tiek aciu. Dar karta- nesitikejau.

    • abromiskiudvaras

      Labai dekui uz jusu grazu komentara.
      Steigiames pateikti visa aktualia informacija susijusia su Abromiskiu dvaru.
      Deja reklama musu nedomina,stengiames koncentruotis i dvaro atkurimo darbus,bet aciu uz pasiulyma!

  • Daiva

    Labai idomus puspalis. Isties nustebino. Taip ir toliau

  • irena

    nesuprantu kaip gali nedominti reklama…?Ar Jusų nedomina dvaro išlaikymas?Juk kuo daugiau reklamos tuo daugiau lankytojų sulauksit.

    • abromiskiudvaras

      Gerb. Irena,

      Kai bus galimybė priimti lankytojus, būtinai apmąstysime apie galimybę reklamuotis, tik manau pasirinksime Profesionalų paslaugas – ne tų, kurie bando “reklamuotis” klientų puslapiuose 🙂

      Gražių Jums metų!:)

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s